Buitinių vartotojų sąjunga. Riešutai

Remia, palaiko, bendradarbiauja

Lietuvos vartotojų asociacija

Lietuvos vartotojų sąjunga

Riešutai

Senolių išmintis byloja – jei nori, kad visi metai būtų saldūs, Kūčių vakarą ant švenčių stalo turi būti saldžių valgių – džiovintų ar šviežių vaisių, riešutų. Parduotuvėse galima išsirikti nelukštentų, nuvalytų, pagardintų prieskoniais, sūdytų ir įvairių rūšių riešutų ar džiovintų vaisių mišinių. Pabandysime atsakyti į klausimą, kokius riešutus ar džiovintus vaisius pasirinkti šventiniam stalui ir kuo jie naudingi organizmui. Kalbiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąją specialistę Karoliną Tenenienę.

Riešutų ir džiovintų vaisių įvairovė suteikia galimybę mėgautis vis kitomis skonio savybėmis, suteikia reikiamos energijos. Anot specialistės, džiovinti vaisiai ir riešutai – vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų, ląstelienos, natūralaus cukraus, skaidulų. Didžiąją riešutų dalį sudaro riebalai. Riebaluose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių – omega-6 ir omega-3. Organizmas pats negali jų pasigaminti, todėl turi gauti su maistu. Be to, polinesočiosios riebalų rūgštys skatina cheminių elementų, reguliuojančių kraujo krešėjimą, kraujospūdį, gamybą, stiprina imunitetą. Kadangi omega-6 rūgščių gauname pakankamai, patariama nedidinti jų kiekio, bet valgyti daugiau maisto, kuriame yra omega-3 rūgščių. Būtent šių rūgščių gausu riešutuose. Beje, riešutų ypatingos savybės nėra mitas, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios medžiagos gali apsaugoti žmogaus organizmą nuo kai kurių susirgimų.

„Džiovinti vaisiai – papildomas maistas, ypač stokojant šviežių vaisių ir daržovių, ar tiesiog užkandis užimtiems ar keliaujantiems žmonėms. Juose taip pat gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų“, – sako K. Tenenienė.

Riešutai ir džiovinti vaisiai

Migdoluose nemažos kalcio atsargos (daugiausia iš visų riešutų), gausu magnio, vitamino E, randama seleno. Taip pat sudėtyje gausu vario, geležies, nikotininės rūgšties (niacinamido), fosforo ir cinko. Energetinė vertė – 580.

Žemės riešutai – didelės maistinės vertės produktas. Juose nemažai riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad žemės riešutuose gausu fitocheminės medžiagos resveratrolio (jos dar randama vynuogių odelėse ir vynuogių produktuose – raudonajame vyne, sultyse), mažinančios širdies ligų riziką. Energetinė vertė – 590.

Pistacijos kaip ir kiti riešutai, yra vertingos mineralais: kalciu, geležimi, cinku. Tiek graikiniuose riešutuose, tiek pistacijose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Sudėtyje yra vario, fosforo, tiamino ir vitamino B6.

Anakardžių riešutai vertingi tuo, kad geležies kiekiu viename grame nenusileidžia mėsai ( vertinga žinia visiems vegetarams!!!). Sudėtyje yra vario, geležies, folinės rūgšties, magnio, kalio, seleno, vitamino B5 ir cinko. Eergetinė vertė – 585.

Lazdynų riešutų sudėtyje yra fosforo, kalio, kalcio, vario, cinko, magnio, seleno, vitamino E. Šiuos riešutus patartina valgyti žmonėms, norintiems išvengti širdies ligų, nes juose yra augalinių riebalų, taip pat mažinančių „blogąjį“ cholesterolio kiekį kraujyje. Energetinė vertė – 630.

Graikiniai riešutai ypač naudingi tuo, kad juose gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių. Šių rūgščių dėka sustiprėja širdies ir kraujagyslių sistema, mažėja rizika susirgti reumatiniu artritu, taip pat slopinami odos uždegiminiai procesai. Sudėtyje gausu vario, magnio, fosforo, tiamino, vitamino B1, vitamino E ir cinko. Energetinė vertė – 655.

Razinos (džiovintose vynuogėse) – vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Jose yra geležies, kalio, vitaminų C ir B, ląstelienos, natūralaus cukraus. Energetinė vertė – 280.

Džiovintos slyvos (su kauliukais ar be jų) suteikia daug energijos ir turi skaidulų, vitaminų bei antioksidantų, yra gera profilaktinė priemonė nuo vėžio ir kitų ligų.

Džiovinti abrikosai pasižymi subtiliu skoniu ir lengvu aromatu. Lyginant su kitais vaisiais, abrikosai turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies.

Kaip išsirinkti ir neapsirikti

„Perkant riešutus ar džiovintus vaisius reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. Nereikėtų pirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus būtina gerai nuplauti (patartina apipilti verdančiu vandeniu), kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami. Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, jokiu būdu jo nevalgykite. Laikomi netinkamomis sąlygomis riešutai gali sugesti, o nekokybiškų produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų“, – sakė vyriausioji specialistė.

Rekomenduojame

Karolina Tenenienė pataria džiovintus vaisius ir riešutus laikyti sausoje vietoje sandariuose induose, kad jie nepradėtų pelyti. Jeigu reikia laikyti ilgiau, geriau juos sudėti į plastikinius maišelius ir laikyti šaldytuve. Tiek džiovinti vaisiai, tiek riešutai – sunkiai virškinamas maistas, todėl reikėtų šiuos produktus vartoti saikingai, nedideliais kiekiais.

Dėmesio!

Alergija riešutams – viena dažniausiai pasitaikančių alergijos formų. Riešutai alergiškiems žmonėms gali sukelti labai stiprias reakcijas, todėl, pastebėjus alergiją riešutams, reikėtų jų vengti maiste. Net labai nedideli jų kiekiai gali būti pavojingi.