2149.Prisidauginti didelio, kaip sakoma, proto nereikia, - svarbiausia iš savo vaikių išauklėti žmones, visų pirma tautiečius, o ne kokius nors negerbtinus kosmopolitus su kampuotomis smegenimis.

Parašytas komentaras straipsniui:

2142.Žmogaus karma („darbas“) nulemia, į kokią būtybę po mirties įsikūnys jo siela ir kokį likimą reikės iškentėti.

 Straipsnio autorius \"pamiršo\", kad lytinių santykių pagrindine paskirtis - daugintis ir tam būtina dvi priešingos lytys.

 Taip surėdyta gamtos ne tik su žmogumi, bet gyvūnijos ir augmenijos .

Sexas - antroji lytiniu santykiu atmaina, kuria žmogus nori pratęsti savo gamtinius malonumus.

Tas beribis potraukis ne reta žmogų nuveda iki iškrypimų.

Toliau jau seka genetines gamtos klaidos.

Yra per didelis potraukis sexui, alkoholiui, narkotikams, bet kol kas, nei alkoholikai nei narkomanai nesirengia rengti paradu ir tuo didžiuotis.

Ir ačiū Dievui !

----------------------------------------------------------------------------------

„Daugintis, daugintis, ir dar kartą daugintis“ – perfrazuojant Leniną, tokia anot skaitytojo, yra lytinių santykių paskirtis.

Mes su tuo nesiginčijame, tik primename, kad kai tik ar žmonių ar gyvūnų populiacija pasiekia kritinę ribą, tuojau ją reguliuoti pradeda ligos, epidemijos, skerdynės, karai.

Natūralioje gamtoje vyrauja pusiausvyra.

Pažvelkime, kaip gyvena žmonės Afrikoje, kur lytinių santykių paskirtis – daugintis.

Ir kuo gi kalti tie iš bado mirštantys, skurstantys, be ateities vaikučiai ?????

Prisidauginti didelio, kaip sakoma, proto nereikia, - svarbiausia iš savo vaikių išauklėti žmones, visų pirma tautiečius, o ne kokius nors negerbtinus kosmopolitus su kampuotomis smegenimis.

Dabar apie filijas – meiles.

Štai ką apie jas rašo Vikipedijoje.

Beje yra dar ir tokia filijų atmaina, kai energofilija.

Tarp mūsų interneto svetainės lankytojų  tokių yra.

Visų pirma termofilų.

Apie juos kitame straipsnyje.

**************************************************************

PEDOFILIJA (graikų k vaikas +  meilė) – lytinis nukrypimas, pasireiškiantis lytiniu potraukiu vaikams.

Vaiko lytis nebūtinai yra svarbi, kadangi tikrasis lytinis dirgiklis yra lytiškai nesubrendusio vaiko kūnas

 Didžioji dalis pedofilų – vyrai.

Vaikų tvirkinimas gali vykti palengva: iš pradžių lytinio švietimo pretekstu rodant erotinio ir pornografinio pobūdžio nuotraukas, filmus, vėliau ir pačius lytinius organus, mokoma petingo, oralinio sekso ir pan.

 Istorija

Kaip reiškinys egzistavo nuo senovės, bet požiūris į ją keitėsi. Rytų kultūrose lytiniai santykiai su mergaitėmis nebuvo smerkiami ir kai kur buvo net įprasti. Europoje vertinta įvairiai: Prancūzijoje tik nuo XIX a. antrosios pusės mergaitės vedybinis amžius buvo padidintas nuo 11 iki 13 metų, o Anglijoje tik 1929 m. uždraustas paprotys tekinti 12 metų mergaites.

Šiandien daugelyje šalių nustatyta, kad suaugusieji negali turėti lytinių santykių su vaikais iki 15-16 metų, nors amžių riboja ne tik teisinės, bet ir moralinės normos.

 Rūšys

Pedofilija gali reikštis įvairiomis formomis:

    * pederastija – potraukis jauniems berniukams,

    * efebofilija – potraukis 15-20 m. jaunuoliams, neturėjusiems lytinio gyvenimo patirties,

    * korofilija – potraukis jaunoms mergaitėms,

    * partenofilija – potraukis merginoms, nepraradusioms nekaltybę.

-----------------------------------------------------------------------------

NEKROFILIJA (gr.  nekros; „lavonas,“ arba „negyvas“, ir meilė“) žmogaus lytinis nukrypimas, kuomet jaučiamas seksualinis potraukis lavonams.

Terminas pradėtas vartoti[1] pasirodžius Krafft-Ebing'o 1886 metų knygai Psychopathia Sexualis.[2]

Pasitaiko tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Kartais laikoma fetišizmo atmaina (šiuo atveju fetišas – negyvas žmogus). Paprastai nekrofilai nežudo, o tik imituoja seksą su lavonu. Dažnai jie dirba kur nors lavoninėse, kapinėse ir pan., yra psichiškai nevisaverčiai žmonės. Kai kurie psichologai ir seksologai mano, kad kai vyras linkęs santykiauti su miegančia partnere, tai yra „švelni“ nekrofilijos forma.

----------------------------------------------------------------------------

ZOOFILIJA (gr. gyvūnas + draugystė, meilė) - lytinis nukrypimas, kai jaučiamas seksualinis potraukis gyvūnams.

Dažnumas

Pasak Alfredo Kinsey tyrimų, 8% vyrų ir 3,6% moterų bent kartą gyvenime yra santykiavę su gyvūnu.[1] Tyrimas atskleidė, kad ypač daug tokių žmonių gyvena netoli fermų. Kai kurie tyrėjai pareiškė, kad skaičiai yra abejotino patikimumo. 1974 metais atliktas analogiškas tyrimas pateikė kiek kitokius rezultatus: 4,9% vyrų ir 1,9% moterų. Procentai galėjo pakisti todėl, kad smarkiai sumažėjo JAV ūkiuose gyvenančių žmonių skaičius, todėl pamažėjo ir santykiavimo progų.

 Teisėtumas

Daugelyje valstybių bet koks zoofiliškas aktas yra draudžiamas. Kitur įstatymais neleidžiama blogai elgtis su gyvūnais neužsimenant apie santykiavimą.

Kai kuriuose šalyse, kaip Danija ir Švedija, zoofilija nėra neteisėta.

 Belgijoje, Vokietijoje ir Rusijoje taip pat yra leidžiama zoofilinė seksualinė veikla, bet ne pornografija su gyvūnais.

Praeityje kai kurie zoofiliją draudžiantys įstatymai buvo kuriami iš baimės, kad gims monstriški gyvūnų ir žmonių hibridai. Šiais laikais pagrindine priežastimi yra nuogąstavimai dėl gyvūnų gerovės.

 Psichologinis požiūris, moksliniai tyrimai

Psichologijoje vyrauja požiūris, kad zoofilija yra psichikos sutrikimas. Tai gali atspindėti vaikystės eksperimentus arba neturėjimą kitų būdų išreikšti savo seksualinės energijos. Išskirtinis potraukis gyvūnams, nesidomint žmonėmis, yra laikomas retu lytiniu nukrypimu. Dauguma zoofilų turi arba yra turėję ilgalaikius lytinius santykius ir su žmonėmis.[2] Zoofilai retai prašo profesionalios pagalbos dėl savo nukrypimo.

Pasak keleto tyrimų, dalis gyvūnų mėgaujasi zoofiliniais santykiais, jei prieš juos nėra naudojamas smurtas. Mokslininkai taip pat pabrėžė, kad zoofilijos nereiktų per daug susieti su zoosadizmu (mėgavimusi gyvūnų kankinimu). Dalis zoofilų netgi užmezga gilų emocinį ryšį su savo gyvūnu.

 Kritika

Viena pagrindinių zoofilijos kritikų yra, kad gyvūnai negali duoti aiškaus sutikimo santykiauti, todėl visi atvejai gali būti interpretuojami kaip išprievartavimai. Zoofilijos gynėjai atkerta, kad gyvūnai sutikimą duoda, tik kitokiu, savotišku būdu, o kartais ir patys imasi iniciatyvos (pvz., šunys apglėbiantys žmogaus koją ir bandantys poruotis).

Be to, naminių gyvūnėlių laikymas nėra laikomas pagrobimu, nors gyvūnai taip pat neduoda tam jokio sutikimo. Taip pat kai kurie kritikai mano, kad zoofilai naudojasi įgimtu gyvūnų instinktu daryti viską, kad įtiktum savo būrio lyderiui.

Daugeliui žmonių santykiavimo su gyvūnais idėja atrodo pasibjaurėtina. Tą galima laikyti požymiu, kad zoofilija turėtų būti laikoma neetiška. Bet intuityvūs sprendimai gali ne visada būti teisingi. Taip pat egzistuoja požiūris, kad tokia praktika degraduoja žmonijos orumą, nes žmogus yra išskirtinė, aukštesnės moralės būtybė.

Sakyti, kad zoofilija yra nenatūralu, nebūtų teisinga, nes skirtingų rūšių santykiavimo gamtoje pasitaiko.[3]

Zoofilija yra laikoma nuodėme daugelyje religijų, ypač krikščionybėje.

 Biblijoje apie zoofiliją rašoma (Kunigų knyga, 20 skyrius, 15-16 eilutės):

„Jei vyras turi lytinius santykius su gyvuliu, jis turi būti sudegintas, o gyvulį užmušite. Jei moteris eina prie gyvulio turėti su juo lytinius santykius, užmuši tą moterį ir tą gyvulį – jie turi būti nubausti mirtimi, nes užsitraukė kraujo kaltę.“[4]

---------------------------------------------------------------

GINEKOFILIJA

Ginekofilija (graikų k.– moteris +– meilė; sinonimas – ginekomanija) – lytinis nukrypimas, kuomet vyro lytinis interesas susijęs visų pirma su naujomis moterimis, jų „užkariavimu“. Dar vadinamas Kazanovos sindromu. Tokie vyrai nėra linkę ilgalaikiams santykiams su moterimis, dažnai vengia atsakomybės.

Analogiškas moterų nukrypimas yra mesalinizmas.

-----------------------------------------------------------------

Kiek ir kokių filų yra tarpe Seimo narių, europarlamentarų, teisėsaugininkų ir t.t. tarpe visai nesunku nustatyti.

Kiti dargi atvirai tuo didžiuojasi.

Viskas parašyta jų veiduose, tik per TV laidas reikia atidžiai juos stebėti.

Veidas yra žmogaus vidaus veidrodis.

 Štai tokia  yra mūsų taip lauktos  Vakarų Demokratijos kaina.

O tuo tarpu mūsų valdžios vyrai ir moterys, save vadinantis krikščionimis, kaip pasaulinio ištvirkėlio JAV ginklanešiai, ją bando diegti islamiškame Afganistane, kur pedofilus lazdomis išveja iš kaimų.